klankt

klánkt interj., klañkt 1. staigiam, netikėtam veiksmui nusakyti: Ana klankt ir suklumpa KlvrŽ. Klañkt į galvą su kirviu, su spragilu Dr. Klañkt ir užkišo duris Skr. Tik štai vieną gražų vidurnaktį – klankt piršliai į kiemą A.Gric. 2. krankt: Juodvarnis klankt, klankt bepasako Šts.